- tekštelėti
- 1 tèkštelėti, -ėja (-ia NdŽ; Ser), -ėjo 1. intr. Š, Grž nukristi (lašui), laštelėti: Kada ne kada tèkštelė[ja] po lašiuką [lietaus] DūnŽ. Nesusitaisė lyt: tèkštelėjo keli lašai i vė nustojo Sml. Viena ašara tekštelėjo ant rankos, o kita ant drobinės prijuostės rš. Lašas vandens tekštelėjo ant žemės rš. 2. intr. Š plekštelėti palietus vandens paviršių ar krintant į vandenį: Suzvimbė valai, į vandenį tekštelėjo plūdės rš. Vaikas tekštelėjo koja į pelkę rš. 3. intr., tr. OGLI290 nesmarkiai suduoti, sušerti: Tèkštelėjo delnu į stalą DŽ1. Tèkštelėjo kirtikliu, ir tas sudužo NdŽ. Tekštelėk su kelnėmis per akis, tai žinos, kur padėti J. Būtų tau tèkštelėjęs per žandą Gs. Nugi toks velnias – kad tèkštelės delnu, ir numiręs būsi Pn. Ko čia ožį varinėji, a nereiks par uodegytę tèkštelėt! (padraudžia motina vaiką) Sml. Aš jam tekštelėjau su šaukštu par kaktą Lnkv. Tekštelės sau per kaktą: – Kaip aš nepagalvojau! Kur mano protas! P.Cvir. Toji (ragana) tekštelėjo [derva išteptą žirgą], ir ranka prilipo ps. 4. intr. NdŽ, OGLI290, Gs nesmarkiai krintant sukiužti: Kiaušinis tèkštelėjo ant grindų DŽ1. 5. intr. NdŽ nesmarkiai sutaukšėti, bilstelėti: Norėdamas duoti ženklą, jis metė keletą akmenėlių, ir tie, pataikę į statines, tekštelėjo J.Balč. 6. tr. su garsu padėti, pastatyti: Tekštelėjo molinį vazonėlį su leipstančia gėle prie velionės kojų rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.